Kortelių analizė

Geriausiose Europos lygose teisėjai per rungtynes vidutiniškai parodo 3.5–5 geltonas korteles, o skirtumai tarp lygų didesni nei įvarčių atveju: La Liga ir Serie A kortelių aiškiai daugiau nei Bundeslygoje ar Premier lygoje. Raudona kortelė pasirodo maždaug kas ketverias–penkerias rungtynes.

Lažybų bendrovės siūlo bendro kortelių skaičiaus linijas (dažniausiai 3.5–5.5), korteles komandai, baudos taškus (geltona 10, raudona 25) ir raudoną kortelę rungtynėse. Duomenų bazė rodo kiekvienos komandos vidurkius, pražangas per rungtynes ir – svarbiausia – teisėjo profilį.

Pasirinkite datą ir liniją, ir sąrašas surikiuos rungtynes pagal tikimybę ją viršyti. Reitingas jungia tris šaltinius: abiejų komandų drausmę (korteles ir pražangas paskutinėse rungtynėse), teisėjo šio sezono kortelių vidurkį ir rungtynių svarbą – derbiai ir kova dėl išlikimo aiškiai šiurkštesni.

Rungtynių informacija korteles skirsto pagal komandas ir kėlinius ir rodo, kaip dažnai konkretus teisėjas viršijo liniją. Geriausi signalai atsiranda, kai visi trys rodo ta pačia kryptimi: dvi nedrausmingos komandos, griežtas teisėjas ir didelės svarbos rungtynės.

Teisėjas – stipriausias atskiras veiksnys: skirtumas tarp švelniausio ir griežčiausio teisėjo toje pačioje lygoje siekia dvi korteles per rungtynes. Todėl statymus už korteles verta svarstyti tik paskelbus paskyrimą, paprastai likus 1–3 dienoms iki rungtynių.

Be teisėjo: žaidimo stilius (aukštai spaudžiančios komandos daro daugiau pražangų), rungtynių svarba, tarpusavio istorija ir rungtynių fazė – daugiausia kortelių parodoma antrajame kėlinyje, kai nuovargis ir rezultatas kelia įtampą. Lygios rungtynės duoda daugiau kortelių nei tos, kurios išspręstos iki pertraukos.