Bankrolio augimo simuliatorius

Pažiūrėkite, kaip laikui bėgant galėtų augti jūsų bankrolis – atsižvelgiant į realią dispersiją, o ne tik į idealų scenarijų.

Jūsų tikėtinas nuokrypis nuo lažybų bendrovės koeficiento. 0% = jokio nuokrypio (ilgalaikis nuostolis dėl maržos).

1 vieneto vertė (% bankrolio)1%
Statymas (vienetais)1–5

Kiekvienam statymui skiriama atsitiktinai nuo 1u iki 5u (1u = 1% pradinio bankrolio).

200

Bankrolio augimo trajektorijos

…

Kaip tai skaityti

  • •Linijų išsibarstymas rodo dispersiją – kuo platesnis intervalas, tuo didesni svyravimai pakeliui.
  • •Didelė bankroto rizika reiškia, kad jūsų statymas per didelis jūsų nuokrypio atžvilgiu – sumažinkite statymą arba pereikite prie „Pusė Kelly“.
  • •Sutelkite dėmesį į medianą, o ne į geriausią scenarijų – kraštutinės baigtys yra retos.

Ši simuliacija skirta tik mokymosi tikslams ir negarantuoja būsimų rezultatų. Lažinkitės atsakingai.

Norite sužinoti tikrąjį nuokrypį nuo tikrosios kainos?

Simuliacija parodo potencialą. Insider grupė pateikia prognozes, kurios padeda jį realizuoti.

Kam naudoti bankrolio simuliatorių?

Net pelninga lažybų strategija niekada neauga tiesia linija. Trumpos pralaimėjimų ir laimėjimų serijos – dispersija – gali smarkiai sūpuoti jūsų balansą. Šis simuliatorius pagal jūsų parametrus paleidžia šimtus atsitiktinių scenarijų (Monte Karlo metodas) ir parodo ne vieną „idealų“ rezultatą, o visą galimų baigčių pasiskirstymą.

Taip matote ne tik medianą (tipinį rezultatą), bet ir geriausią bei blogiausią scenarijus ir kokia didelė bankroto rizika esant konkrečiam statymo dydžiui.

Tai mokomasis įrankis – jis padeda pasirinkti protingą statymo dydį ir realius lūkesčius dar prieš rizikuojant tikrais pinigais.

Kaip veikia simuliatorius?

1

Nustatote parametrus

Bankrolis, vidutinis koeficientas, jūsų nuokrypis ir statymų skaičius.

2

Sugeneruojame šimtus scenarijų

Kiekvieno statymo baigtis ištraukiama pagal tikimybę, išplaukiančią iš koeficiento ir pranašumo (Monte Karlo).

3

Analizuojate pasiskirstymą

Matote medianą, kraštutinius scenarijus ir bankroto riziką – t. y. realią dispersiją.