Įvarčių analizė

Kiekvienoms šiandienos rungtynėms apskaičiuojame tikėtiną bendrą įvarčių skaičių iš abiejų komandų paskutinių rungtynių – įmuštų ir praleistų, atskirai namuose ir išvykoje – bei rungtynių, kuriose buvo daugiau nei 1.5, 2.5 ir 3.5 įvarčio ir kuriose įmušė abi komandos (BTTS), dalį. Šalia – H2H ir pirmojo kėlinio sumos.

Sąrašas surikiuotas pagal tikėtiną sumą, todėl „įvarčių“ rungtynės yra viršuje, o tos, kurias modelis laiko nuobodžiomis, – apačioje. Naudingi abu galai: mažiau nei 2.5 tarp dviejų gynybinių komandų – toks pat geras statymas kaip daugiau atvirame derbyje.

Nestatykite vien pagal vidurkį. Rungtynės su 3.1 įvarčio vidurkiu, kai 80% rungtynių viršija 2.5, yra kitas dalykas nei toks pat vidurkis, sudarytas iš kelių 5-1 ir daugybės 1-0 – todėl šalia vidurkio rodomas viršijimo dažnis. Patikrinkite ir tai, ar įmuša abi komandos: vieno puolimo lemiamas vidurkis greičiau yra „šeimininkai daugiau nei 1.5“, o ne rungtynių daugiau.

Palyginkite modelio procentą su kaina. Koeficientas 1.80 už daugiau nei 2.5 lažybų bendrovės kainoje reiškia apie 56%; jei mūsų dažnis 68%, yra nuokrypis. Jei 55% – nuokrypio nėra, kad ir kaip įvarčiams palankiai atrodytų rungtynės. Vertė kyla iš tarpo, o ne iš didelio skaičiaus.

Daugiausia abiejų komandų tempas ir tai, ar kuriai nors reikia rezultato. Aukštai spaudžiančios komandos kuria įvarčius abiejuose galuose, o kova dėl išlikimo sezono pabaigoje stebėtinai dažnai baigiasi 0-0 ar 1-0. Formos neturintis puolėjas ar trūkstamas pagrindinis centro gynėjas tikėtiną sumą pakeičia puse įvarčio.

Skaičiai apima įprastas 90 minučių ir pridėtą laiką; pratęsimas ir baudiniai į įvarčių rinkas neįskaičiuojami. Oras svarbus mažiau, nei žmonės mano – vėjas ir lietus mažina žaidimo kokybę, bet ne visada įvarčių skaičių, nes daugėja gynybos klaidų.